Finansinės ataskaitos yra rašytiniai verslo finansinės padėties įrašai. Jie apima standartines ataskaitas, tokias kaip balansas, pajamų arba pelno ir nuostolių ataskaitos ir pinigų srautų ataskaita. Jie yra vienas iš svarbiausių verslo informacijos komponentų ir kaip pagrindinis finansinės informacijos apie subjektą perdavimo išorės šalims būdas. Technine prasme finansinės ataskaitos yra ūkio subjekto finansinės būklės apibendrinimas tam tikru laiko momentu. Paprastai finansinės ataskaitos yra parengtos siekiant patenkinti daugelio skirtingų vartotojų, ypač esamų ir potencialių savininkų bei kreditorių, poreikius. Finansinės ataskaitos sudaromos supaprastinus, sutelkus ir sujungiant masę duomenų, gautų pirmiausia iš įmonės (ar asmens) apskaitos sistemos.
FINANSINĖ ATASKAITA
Remiantis Finansinės apskaitos standartų tarybos duomenimis, finansinė atskaitomybė apima ne tik finansines ataskaitas, bet ir kitas finansinės informacijos apie įmonę perdavimo jos išorės vartotojams būdus. Finansinėse ataskaitose pateikiama informacija, naudinga priimant sprendimus dėl investicijų ir kredito ir vertinant pinigų srautų perspektyvas. Jie teikia informaciją apie įmonės išteklius, pretenzijas į tuos išteklius ir išteklių pokyčius.
Finansinė atskaitomybė yra plati sąvoka, apimanti finansines ataskaitas, finansinių ataskaitų pastabas ir skliaustinius duomenis, papildomą informaciją (pvz., Kainų pokyčius) ir kitas finansinės atskaitomybės priemones (pvz., Vadovybės diskusijas ir analizę bei laiškus akcininkams). Finansinė atskaitomybė yra tik vienas informacijos šaltinis, reikalingas tiems, kurie priima ekonominius sprendimus dėl verslo įmonių.
Pagrindinis finansinės atskaitomybės akcentas yra informacija apie pajamas ir jų komponentus. Informacija apie uždarbį, pagrįstą kaupimo principu, paprastai geriau parodo įmonės esamą ir nuolatinį gebėjimą generuoti teigiamus pinigų srautus, nei pateikia pinigų įplaukos ir mokėjimai.
kiek metų Brentui Smitui
PAGRINDINĖS FINANSINĖS ATASKAITOS
Pagrindinę įmonės finansinę atskaitomybę sudaro 1) balansas (arba finansinės būklės ataskaita), 2) pelno (nuostolių) ataskaita, 3) pinigų srautų ataskaita ir 4) savininkų nuosavybės ar akcininkų nuosavybės pokyčių ataskaita. Balanse pateikiama ūkio subjekto apžvalga tam tikrą dieną. Jame nurodomas įmonės turtas, įsipareigojimai, o korporacijos atveju - akcininkų nuosavybė tam tikrą dieną. Pelno (nuostolių) ataskaitoje pateikiama konkretaus laikotarpio ūkio subjekto pajamų, pelno, sąnaudų, nuostolių ir grynųjų pajamų ar grynųjų nuostolių suvestinė. Šis teiginys yra panašus į judantį ūkio veiklos vaizdą šiuo laikotarpiu. Pinigų srautų ataskaitoje apibendrinami ūkio subjekto pinigų įplaukos ir grynųjų pinigų mokėjimai, susiję su jo pagrindine, investicine ir finansine veikla tam tikru laikotarpiu. Savininkų nuosavybės ar akcininkų nuosavybės pokyčių ataskaitoje įmonės nuosavas kapitalas suderinamas su laikotarpio pradžios nuosavu balansu.
Šiuo metu finansinėse ataskaitose pateikiami straipsniai vertinami pagal skirtingus požymius (pavyzdžiui, istorinę kainą, einamąsias savikainą, dabartinę rinkos vertę, patikimą grynąją vertę ir būsimųjų pinigų srautų dabartinę vertę). Istorinė savikaina yra tradicinė turto ir įsipareigojimų pateikimo priemonė.
Finansinių ataskaitų pastabos yra informacinė informacija, pridedama prie finansinių ataskaitų pabaigos. Jie teikia svarbią informaciją tokiais klausimais kaip nusidėvėjimas ir naudojami atsargų metodai, išsami informacija apie ilgalaikę skolą, pensijas, nuomą, pajamų mokesčius, neapibrėžtus įsipareigojimus, konsolidavimo metodus ir kitus dalykus. Aiškinamasis raštas yra neatskiriama finansinių ataskaitų dalis. Tvarkaraščiai ir skliaustiniai duomenys taip pat naudojami informacijai, nepateiktai kitur finansinėse ataskaitose, pateikti.
Kiekvienoje finansinėje ataskaitoje yra antraštė, kurioje nurodomas ūkio subjekto pavadinimas, ataskaitos pavadinimas ir data arba laikas, kurį apima ataskaita. Finansinėse ataskaitose pateikta informacija pirmiausia yra finansinio pobūdžio ir išreikšta pinigų vienetais. Informacija susijusi su individualia verslo įmone. Informacija dažnai yra apytikslių ir įverčių, o ne tikslių matavimų rezultatas. Finansinės ataskaitos paprastai atspindi jau įvykusių (t. Y. Istorinių) sandorių ir įvykių finansinį poveikį.
Finansinės ataskaitos, kuriose pateikiami dviejų ar daugiau laikotarpių finansiniai duomenys, vadinamos lyginamosiomis ataskaitomis. Lyginamojoje finansinėje atskaitomybėje paprastai pateikiamos panašios ataskaitos apie einamąjį laikotarpį ir vieną ar kelis ankstesnius laikotarpius. Jie teikia analitikams reikšmingą informaciją apie tendencijas ir santykius per dvejus ar daugiau metų. Palyginamosios ataskaitos yra žymiai reikšmingesnės nei vienerių metų ataskaitos. Lyginamosiose ataskaitose pabrėžiamas faktas, kad vieno ataskaitinio laikotarpio finansinės ataskaitos yra tik viena iš tęstinės įmonės istorijos dalių.
Tarpinė finansinė atskaitomybė yra trumpesnių nei vienų metų laikotarpių ataskaitos. Tarpinių finansinių ataskaitų tikslas - pagerinti apskaitos informacijos savalaikiškumą. Kai kurios įmonės pateikia išsamią finansinę atskaitomybę, kitos - santraukas. Kiekvienas tarpinis laikotarpis visų pirma turėtų būti vertinamas kaip neatskiriama metinio laikotarpio dalis ir paprastai turėtų būti toliau taikomi visuotinai pripažinti apskaitos principai (BAP), kurie buvo naudojami rengiant naujausią įmonės metinę ataskaitą. Finansines ataskaitas dažnai tikrina nepriklausomi buhalteriai, kad padidintų vartotojų pasitikėjimą jų patikimumu.
Kiekviena finansinė ataskaita yra parengta remiantis keliomis apskaitos prielaidomis: kad visus sandorius galima išreikšti arba įvertinti doleriais; kad įmonė tęs verslą neribotą laiką; ir kad pareiškimai bus rengiami reguliariais intervalais. Šios prielaidos suteikia pagrindą finansinės apskaitos teorijos ir praktikos struktūrai ir paaiškina, kodėl finansinė informacija pateikiama tam tikru būdu.
Finansinės ataskaitos taip pat turi būti parengtos laikantis visuotinai priimtų apskaitos principų ir joje turi būti paaiškinta įmonės apskaitos tvarka ir politika. Standartiniai apskaitos principai reikalauja turto ir įsipareigojimų apskaitymo savikaina; pajamų pripažinimas, kai jos realizuojamos ir kai įvyksta sandoris (paprastai pardavimo vietoje), ir sąnaudų pripažinimas pagal atitikimo principą (sąnaudos ir pajamos). Standartiniai apskaitos principai taip pat reikalauja, kad neapibrėžtumas ir rizika, susijusi su įmone, atsispindėtų jos apskaitos ataskaitose ir kad viskas, kas domintų informuotą investuotoją, turėtų būti visiškai atskleista finansinėse ataskaitose.
FINANSINIŲ ATASKAITŲ ELEMENTAI
Finansinės apskaitos standartų valdyba (FASB) apibrėžė šiuos verslo įmonių finansinių ataskaitų elementus: turtas, įsipareigojimai, nuosavas kapitalas, pajamos, išlaidos, pelnas, nuostoliai, savininkų investicijos, paskirstymas savininkams ir bendrosios pajamos. Pasak FASB, finansinių ataskaitų elementai yra pagrindas, kuriuo remiantis sudaromos finansinės ataskaitos. Šie FASB apibrėžimai, išdėstyti jos „Verslo įmonių finansinės atskaitomybės elementuose“, yra šie:
- Turtas yra tikėtina būsima ekonominė nauda, kurią konkretus ūkio subjektas gauna arba kontroliuoja dėl praeities sandorių ar įvykių.
- Visapusiškos pajamos yra ūkio subjekto nuosavo kapitalo (grynojo turto) pokytis per laikotarpį nuo sandorių ir kitų įvykių bei aplinkybių iš savininkų šaltinių. Ji apima visus nuosavo kapitalo pokyčius per laikotarpį, išskyrus tuos, kurie atsiranda dėl savininkų investicijų ir paskirstymo savininkams.
- Paskirstymai savininkams yra konkrečios įmonės grynojo turto sumažėjimas, atsirandantis dėl turto perdavimo, paslaugų teikimo ar įsipareigojimų savininkams prisiėmimo. Išmokos savininkams sumažina nuosavybės dalį ar nuosavybę įmonėje.
- Nuosavas kapitalas yra likusi ūkio subjekto turto dalis, likusi atėmus jo įsipareigojimus. Verslo subjekte nuosavybė yra nuosavybės dalis.
- Išlaidos yra turto nutekėjimas ar kitoks panaudojimas ar įsipareigojimų prisiėmimas tam tikru laikotarpiu iš prekių tiekimo ar gamybos ar paslaugų teikimo ar kitos veiklos, kuri yra ūkio subjekto vykdoma pagrindinė ar centrinė veikla, vykdymas.
- Pelnas yra nuosavo kapitalo (grynojo turto) padidėjimas dėl periferinių ar atsitiktinių ūkio subjekto sandorių ir visų kitų sandorių bei kitų įvykių ir aplinkybių, turinčių įtakos ūkio subjektui per laikotarpį, išskyrus tuos, kurie atsiranda dėl savininko pajamų ar investicijų.
- Savininkų investicijos yra tam tikros įmonės grynojo turto padidėjimas, atsirandantis dėl jai perduodamų kitų vertingų subjektų nuosavybės dalies (arba nuosavybės) joje įgijimo ar padidinimo.
- Įsipareigojimai yra tikėtinos ekonominės naudos aukos, atsirandančios dėl dabartinių konkretaus ūkio subjekto įsipareigojimų ateityje perleisti turtą ar teikti paslaugas kitiems ūkio subjektams dėl praeities sandorių ar įvykių.
- Nuostoliai yra nuosavo kapitalo (grynojo turto) sumažėjimas dėl periferinių ar atsitiktinių ūkio subjekto sandorių ir visų kitų sandorių bei kitų įvykių ir aplinkybių, turinčių įtakos ūkio subjektui per laikotarpį, išskyrus tuos, kurie atsiranda dėl sąnaudų ar paskirstymo savininkams.
- Pajamos yra ūkio subjekto turto įplaukos ar kiti padidėjimai arba įsipareigojimų (arba abiejų derinių) apmokėjimas per laikotarpį nuo prekių pristatymo ar gamybos, paslaugų teikimo ar kitos veiklos, kuri yra ūkio subjekto vykdomos pagrindinės ar centrinės operacijos.
TOLESNI RENGINIAI
Apskaitos terminologijoje vėlesnis įvykis yra svarbus įvykis, įvykstantis tarp balanso datos ir metinės ataskaitos išleidimo dienos. Vėlesni įvykiai turi turėti reikšmingą poveikį finansinėms ataskaitoms. Jei įvykis (ar įvykiai) laikomas pakankamai svarbiu, finansinis pranešimas turi būti išrašytas „vėlesnio įvykio“ pastaba, kad be tokios informacijos finansinė ataskaita būtų klaidinanti, jei įvykis nebūtų atskleistas. Šiems įvykiams atpažinti ir užfiksuoti dažnai reikia profesionalaus buhalterio ar išorės auditoriaus sprendimo.
Įvykiai, turintys įtakos finansinėms ataskaitoms balanso sudarymo dieną, gali atskleisti nežinomą būklę arba suteikti papildomos informacijos apie įverčius ar sprendimus. Apie šiuos įvykius reikia pranešti koreguojant finansinę atskaitomybę, kad būtų pripažinti nauji įrodymai. Įvykiams, susijusiems su sąlygomis, kurių nebuvo balanso dieną, bet atsirado po tos dienos, finansinės atskaitomybės koreguoti nereikia. Tačiau įvykio poveikis būsimam laikotarpiui gali būti toks svarbus, kad jis turėtų būti atskleistas išnašoje ar kitur.
ASMENS FINANSINĖS ATASKAITOS
Asmenines finansines ataskaitas teikiantis asmuo yra asmuo, vyras ir žmona arba susijusių asmenų grupė. Asmeninės finansinės ataskaitos dažnai yra parengtos spręsti banko paskolų gavimo, pajamų mokesčio planavimo, pensijų planavimo, dovanų ir turto planavimo ir viešų finansinių reikalų atskleidimo klausimus.
Kiekvienam atskaitingam subjektui reikalinga finansinės būklės ataskaita. Ataskaitoje turtas pateikiamas pagal įvertintą dabartinę vertę, įsipareigojimai mažesne iš diskontuotos mokėtinų pinigų sumos arba einamosios grynųjų pinigų sumos ir grynosios vertės. Taip pat reikėtų numatyti apskaičiuotų pajamų mokesčių atidėjimą apskaičiuotos turto dabartinės vertės skirtumams. Turėtų būti pateikti lyginamieji vieno ar kelių laikotarpių teiginiai. Grynosios vertės pokyčių ataskaita yra neprivaloma.
PLĖTROS ETAPŲ ĮMONĖS
Bendrovė laikoma plėtros stadijos įmone, jei iš esmės visos jos pastangos skiriamos naujam verslui sukurti ir yra vienas iš šių dalykų: 1) pagrindinė veikla nepradėta arba 2) pagrindinė veikla prasidėjo, tačiau pajamos yra nereikšmingos . Kūrimo stadijos įmonės veikla dažnai apima finansinį planavimą, kapitalo pritraukimą, mokslinius tyrimus ir plėtrą, personalo įdarbinimą ir mokymą bei rinkos plėtrą.
Kūrimo stadijos įmonė, rengdama finansinę atskaitomybę, privalo vadovautis visuotinai priimtais apskaitos principais, taikomais veikiančioms įmonėms. Savo balanse bendrovė nuosavo kapitalo skyriuje turi atskirai nurodyti kaupiamuosius grynuosius nuostolius. Pelno (nuostolių) ataskaitoje ji turi nurodyti sukauptas pajamas ir išlaidas nuo pat įmonės įsteigimo. Panašiai savo pinigų srautų ataskaitoje ji turi nurodyti kaupiamuosius pinigų srautus nuo įmonės veiklos pradžios. Akcininkų nuosavybės ataskaitoje turėtų būti nurodytas išleistų akcijų skaičius ir jų išleidimo data, taip pat gautos sumos doleriais. Pareiškime turėtų būti nurodytas ūkio subjektas kaip kūrimo etapo įmonė ir aprašytas plėtros etapo veiklos pobūdis. Pirmuoju įprastos veiklos laikotarpiu įmonė savo finansinės atskaitomybės pastabų skyriuje turi atskleisti savo ankstesnį vystymosi etapo statusą.
KLAIDINGA FINANSINĖ ATASKAITA
Apgaulinga finansinė atskaitomybė apibrėžiama kaip tyčinė ar neapgalvota atskaitomybė, tiek veiksmu, tiek neveikimu, dėl kurios pateikiama reikšmingai klaidinanti finansinė atskaitomybė. Apgaulingą finansinę atskaitomybę paprastai galima atsekti, ar egzistuoja sąlygos įmonės vidinėje aplinkoje (pvz., Nepakankama vidaus kontrolė), ar išorinėje aplinkoje (pvz., Prastos pramonės ar bendros verslo sąlygos). Pernelyg didelis spaudimas vadovybei, pavyzdžiui, nerealus pelnas ar kiti veiklos tikslai, taip pat gali sukelti apgaulingą finansinę atskaitomybę.
Teisiniai reikalavimai, taikomi viešai prekiaujamai bendrovei finansinės atskaitomybės srityje, nenuostabu, kad yra daug griežtesni nei privačių įmonių. Jie tapo dar griežtesni 2002 m., Priėmus Sarbanes-Oxley aktą. Šie teisės aktai buvo priimti po nuostabaus 2001 m. „Enron“ bankroto bylos iškėlimo ir vėlesnių paaiškinimų apie apgaulingą įmonės apskaitos praktiką. „Enron“ buvo tik pirmoji po didelio atgarsio bankrotų. Vėliau kilo rimtų įtarimų dėl apskaitos sukčiavimo ir jie buvo išplėsti ne tik bankrutavusiose, bet ir jų apskaitos įmonėse. Įstatymų leidėjas greitai ėmėsi tvirtinti finansinės atskaitomybės reikalavimus ir sustabdyti pasitikėjimo nuosmukį, kurį sukėlė bankrotų banga. Nepasitikint viešai prekiaujamų įmonių finansinėmis ataskaitomis, jokia vertybinių popierių birža negali egzistuoti ilgai.
„Sarbanes-Oxley“ įstatymas yra sudėtingas įstatymas, nustatantis griežtus atskaitomybės reikalavimus visoms viešai prekiaujančioms įmonėms. Atitinkant šio įstatymo reikalavimus padidėjo audito įmonių darbo krūvis. Visų pirma, Sarbanes-Oxley įstatymo 404 straipsnyje reikalaujama, kad bendrovės finansinėse ataskaitose ir metinėje ataskaitoje būtų oficialus vadovybės surašymas apie bendrovės vidaus kontrolės veiksmingumą. Šiame skyriuje taip pat reikalaujama, kad išorės auditoriai patvirtintų vadovybės ataskaitą apie vidaus kontrolę. Norint patvirtinti valdymo ataskaitą, reikalingas išorės auditas.
Privačioms įmonėms Sarbanes-Oxley aktas netaikomas. Tačiau analitikai siūlo, kad net ir privačios įmonės turėtų žinoti įstatymus, nes tai apskritai paveikė apskaitos praktiką ir verslo lūkesčius.
kokio ūgio yra Lee ann Womack
AUDITAS
Už įmonės finansinių ataskaitų rengimą ir pateikimą yra atsakinga įmonės vadovybė. Paskelbtas finansines ataskaitas gali tikrinti nepriklausomas atestuotas valstybės buhalteris. Oficialiai prekiaujamų įmonių atveju auditas yra privalomas pagal įstatymą. Privačioms įmonėms taip nėra, nors bankai ir kiti skolintojai dažnai reikalauja tokio nepriklausomo patikrinimo kaip skolinimo sutarčių dalies.
Audito metu auditorius atlieka apskaitos sistemos, įrašų, vidaus kontrolės ir finansinių ataskaitų patikrinimą pagal visuotinai priimtus audito standartus. Tuomet auditorius, remdamasis visuotinai priimtais apskaitos principais, pareiškia nuomonę dėl finansinių ataskaitų teisingumo. Galimos keturios standartinės nuomonės:
- Nekvalifikuota nuomonė - ši nuomonė reiškia, kad visa medžiaga buvo prieinama, nustatyta tvarka ir atitiko visus audito reikalavimus. Tai yra palankiausia nuomonė, kurią gali pateikti išorės auditorius apie įmonės veiklą ir įrašus. Kai kuriais atvejais įmonė gali gauti besąlyginę nuomonę su aiškinamąja kalba. Aplinkybės gali reikalauti, kad auditorius pridėtų aiškinamąją pastraipą prie savo ataskaitos. Tai padarius, nuomonėje yra žodis „pridėta aiškinamoji kalba“.
- Kvalifikuota nuomonė - šio tipo nuomonė naudojama tais atvejais, kai dauguma įmonės finansinės medžiagos buvo tvarkingos, išskyrus tam tikrą sąskaitą ar operaciją.
- Neigiama nuomonė - neigiamoje nuomonėje teigiama, kad finansinė atskaitomybė tiksliai ar visiškai neatspindi įmonės finansinės padėties, veiklos rezultatų ar pinigų srautų pagal visuotinai priimtus apskaitos principus. Tokia nuomonė akivaizdžiai nėra gera žinia tikrinamam verslui.
- Nuomonės atsisakymas - nuomonės atsisakymas nurodo, kad auditorius nepareiškia nuomonės apie finansines ataskaitas, paprastai todėl, kad mano, jog įmonė nepateikė pakankamai informacijos. Vėlgi, ši nuomonė neigiamai nušviečia tikrinamą verslą.
Standartinėje auditoriaus nuomonėje, be kitų, paprastai pateikiami šie teiginiai:
Už finansinę atskaitomybę yra atsakinga įmonės vadovybė; auditas buvo atliktas pagal visuotinai pripažintus audito standartus; auditas buvo suplanuotas ir atliktas siekiant gauti pagrįstą patikinimą, kad ataskaitose nėra reikšmingų iškraipymų, o auditas suteikė pagrįstą pagrindą pareikšti nuomonę dėl teisingo audito pateikimo. Tada auditorius ir įmonės direktorius pasirašo audito ataskaitą, kurioje nurodoma data.
BIBLIOGRAFIJA
'Koreguokite finansinę atskaitomybę, kad geriau pristatytumėte savo įmonę.' Verslo savininkas . 1999 m. Gegužės – birželio mėn.
Atrilas, Petras. Apskaita ir finansai nespecialistams . Prentice salė, 1997 m.
Ei, Cunningham, Deividai. Finansinė atskaitomybė išskaidyta . Allenas ir Unwinas, 2002 m.
Kwok, Benny K.B. Finansinių ataskaitų apskaitos pažeidimai . „Gower Publishing“, Ltd., 2005 m.
Staplis, Jonas Metinės ataskaitos . „Gower Publishing Ltd.“, 2004 m.
Taulli, Tomas. „Edgaro internetinis finansinių ataskaitų dekodavimo vadovas“ . J. Ross leidykla, 2004 m.
Teiloras, Petras. Buhalterija ir apskaita smulkiajam verslui . Verslas ir ekonomika, 2003 m.
